|
|
|
|
ANTINORI VYNO PASAULIS
Nepaisant naujų progreso vėjų daugelis Italijos Toskanos krašto vietų
atrodo taip, kaip atrodė prieš 600 metų kai Giovanni di Piero Antinori įstojo į
vyndarių gildiją. Vynuogynai, vyndarių ūkiai įsilieja į kraštovaizdį taip
natūraliai, kad regis jie čia buvo nuo pat pasaulio sutvėrimo. Šio krašto
žmonės neįsipareigoję ir todėl dirba ramiai, be skubos. Kantrus darbas padeda
gauti iš žemės viską, ko norima ir pasiekti visišką harmoniją tarp žmogaus ir
gamtos.
San Casciano miestelis Italijos Toskanoje anksčiau buvo garsus tuo jog
pasaulio istorijai davė politinių intrigų meistrą Niccolo Macchiavelli.
Tačiau kiekvienas tikras vyno mėgėjas šį miestą žino dėl visai kitų priežasčių.
Jau daugiau nei 100 metų po pasaulį kiekvienais metais pasklinda milijonai
Antinori vyno butelių, ant kurių parašyta: "brandinta ir išpilstyta markizo
Antinori San Casciano mieste". Kiekvienas tauraus vyno butelis yra tarsi
šauklys, reklamuojantis San Casciano miestą. Kuo populiaresni markizo vynai,
tuo daugiau žmonių sužino apie San Casciano bei nori ten nuvykti.
Markizo Antinori vyno rūsiai San Casciano mieste pastatyti neatsitiktinai.
Tik ranka paduoti iki Chianti Classico vynuogynų, tad uogų derlius išlieka
gaivaus ir gryno skonio iki jį pradeda spausti patyrusi vyndario ranka. Čia pat
esanti Florencija visais laikais buvo svarbus prekybos miestas, tad gaminamas
vynas visada randa savo pirkėją. Pastarųjų, beja, nereikia ilgai ieškoti, nes
Antinori vyndariai viską daro, kad vynas taptų kuo sudėtingesnio skonio.
Nuo 1960 metų San Casciano rūsiuose vynas brandinamas vadovaujantis
naujoviška "Mozaikos sistema". Naujoviškas vyno brandinimo būdas numato, kad
Prancūzijos Limousin, Allier, Nevers, Troncais bei Vosges miškų ąžuolų gamintos
statinės yra talpinamos skirtingos temperatūros bei oro drėgnumo rūsio vietose.
Vynas tik pagal rūsio meistrui suprantamą logiką perpilamas iš naujų statinių į
naudotas, iš mažų statinių į didelius Slovėnijos miškų ąžuolo kubilus. Būtent
ši vyno kelionė suteikia vyno aromatui itin subtilų dvelksmą.
Asmeninė priežiūra, gimusi iš nepailstančio smalsumo, bei nenuilstantis
noras eksperimentuoti įkūnija Antinori šeimos vyndarių pastangas gaminti kuo
geresnį vyną. Šios Antinori šeimos savybės labai pravertė 1960-aisiais, kai
gerų tikslų siekiant buvo patvirtintas Chianti vynų gamybą reguliuojantis
kodeksas. Deja, jo įdiegimo pasekoje pradėta gaminti labai daug prastos kokybės
vynų, kurių išrankūs vartotojai tiesiog vengė. Tuo metu markizas Piero Antinori
nusprendė gaminant raudonuosius vynus nebenaudoti baltųjų vynuogių derliaus.
Naujieji vynai tapo neišsvajotai sodrūs, kartu subtilaus skonio. Ši idėja
pagimdė pirmąjį "Supertoskanietišką" vyną - Tignanello, o tuo pačiu ir visą
Toskanos vynų revoliuciją. Nuo to laiko Italijos vynai iš tiesų įsijungė į
pačių subtiliausių ir geriausių pasaulio vynų tarpą.
Vyndarystė ir tradicijos yra nepaprastai susiję tarpusavyje, tačiau
Antinori šeima supranta, kad negalima ilsėtis ant laurų. Chianti vynų pagrindą
sudarantis raudonųjų uogų derlių duodantys Sangiovese vynmedžiai yra tiriami
visuose Antinori vynų ūkiuose. Iš lėto atrenkami sodinukai, kurių pagrindu
formuojamos naujos Sangiovese vynmedžių atmainos, duosiančios galimybę gaminti
geriausią Chianti naująjame XXI amžiuje.
Vyno kokybė ir išskirtinumas yra itin susiję su sudėtingu deriniu:
vynuogyno ekspozicija saulės atžvilgiu, klimatu bei dirvožemiu. Prancūzai šį
derinį nuo seno vadina vienu žodžiu - terroir. Kad ir kaip keistai
skambėtų, derlinga žemė neduoda gero derliaus vynui. Vynmedžiai mezga daug
kekių, jų sultys yra skystos, tad tokio derliaus vynai neturi skonio sodrumo,
vyno ragautojų vadinamo terroir skoniu. Gero vyno gamybai labiau
tinkamos nederlingos žemės, nes tokiose žemėse augantys vynmedžiai visą savo
energiją turi sukoncentruoti į kelias auginamas uogų kekes. Per kelis
šimtmečius Antinori šeima pirko vyno ūkius, turinčius skirtingą terroir.
Raudoniesiems vynams gaminti buvo renkami ūkiai Toskanos krašte, o baltiesiems
vynams gaminti buvo nupirktas ūkis gretimame Umbrijos krašte.
Vyndariai turi du tikslus: pabrėžti gamtos suteiktą unikalų vynuogių skonį,
jį kuo tiksliau perduodant vynui bei stengtis gerinti būsimų derlių kokybę
darbais vynuogynuose. Antinori šeima nepavargsta ieškoti geresnių senųjų vynmedžių atmainų,
eksperimentuodama įvairiu tankumu sodindama vynmedžius ar juos bandant genėti
nauju būdu. Nežiūrint to, kad šeima viena pirmųjų pradėjo sodinti Toskanoje
neįprastus Cabernet Sauvignon, Merlot ar Chardonnay vynmedžius, niekada nebuvo
pamiršta, kad krašto vynų šlovė pelnyta Sangiovese bei Trebbiano vynmedžių
dėka.
Antinori vynas - tai bendras didelės žmonių komandos darbas. Kiekviename
vyne yra indėlis tų, kurie geni vynmedžius žiemos pabaigoje, prižiūri
sirpstančias uogas, skina derlių ir jį verčia vynu. Piero Antinori dabar daro
pačius svarbiausius sprendimus, tačiau ateityje vyndarystės naujienas diegs ar
tradicinius būdus rinksis jo dukra Alessia, dabar studijuojanti vyno mokslus
Milane.
Protingai parinktas naujovių bei tradicijų sąntykis, investicijos bei
tyrimai visuose vyno gamybos etapuose markizui Piero Antinori pelnė tarptautinį
pripažinimą ir nesuskaičiuojamus apdovanojimus. Vyno pasaulyje jis yra
pripažintas madas formuojančiu lyderiu.
Nors markizas Antinori gamina kokybišką vyną Italijos Pjemonto krašte,
Kalifornijos Napa slėnyje bei Vengrijoje, iki šiol žinomiausi vynai yra kilę iš
šeimai priklausančių Toskanos vyno ūkių.
http://www.antinori.it
|
|
|
|
|
|
